Nuo balčiausiu smėliuku nubarstytų vakarinių pusiasalio pakrančių iki kalnais išvagoto reljefo ir saulės nugairintų šlaitų – Peloponeso gamta nepalieka abejingų, o išsibarstę miestai bei kaimeliai žavi svetingumu ir tokia daugialype kultūra. Istorijos lobiai čia melancholiškai mena praeitį ilsėdamiesi pušų apsuptyje, o skardžių supami paplūdimiai žavi nuošalumu. Peloponesas toks nuostabus ir skirtingas, geriausia jį pažinti keliaujat. Keliaujant po šį kraštą regisi, kad pušų bei alyvmedžių apsupti architektūriniai paminklai ir pakrantes nusėdę miesteliai kyla tiesiai iš derlingos žemės ir sudaro vientisą regiono kraštovaizdį – vietomis žalią ir vešantį, vietomis išsausėjusį bei uolėtą, globojantį šimtametes gynybines sienas bei bokštus. Keitėsi krašto valdovai, kultūra, vienos legendos papildė kitas, pusiasalis netgi buvo atskirtas nuo žemyninės dalies žmonių rankomis iškastu kanalu, bet viena liko nepakitę – tai šių žemių svetingumas.