Granada – romantikų ir poetų svajonė. Siera Nevados kalnų šlaituose ant trijų kalvų (Albaicín, Sancromonte ir Sabica) pastatytas miestas palengva leidžiasi į derlingą slėnį, kurį išplėtojo maurai, o tolumoje žiba sniegu padengtos viršūnės.
Gyvenimas čia teka ramiu ritmu. Mieste vis dar galima sutikti varovų lydimų asilų kaimenių. Balti namai ir siauros akmenimis grįstos gatvelės sukuria nuostabią ramybės ir nuošalumo atmosferą. Aštuoni šimtmečiai arabų kultūros įtakos paliko savo gilų pėdsaką mieste. Griežtų formų simetriški kiemeliai, įrėminti nejudrių medžių, tarsi seka paslaptingas ir amžinas istorijas.
Nors kava šiais laikais populiaresnė, arbatos popietės tapo Granados gyventojų tradicija. Čia kasmet atsiranda ir vis daugiau arbatinių, kurios savo lankytojams siūlo įvairių rūšių arbatų ir tinktūrų, lydimų rytietiškais ritmais. Iš visų Granados kvartalų išsiskiria senasis Albaicín rajonas.  Siauros gatvelės, grįstos akmenimis, vis dar išlaiko čia gyvenusių romų atmosferą. Netoli, olose, galima išvysti ir romų šokius – Andalūzijos flamenko alternatyvą.